Po
niūrių dienų
Laukiu
pavasario saulėto
Ir
nuogo medžio
Žalsvų
pumpurų,
Atplaukia
lietaus debesys
Ir
vėl į širdį susibėga
Pavasario
upeliai
Iš
pakilusių tvenkinių.
Laukiu
tavo švelnaus žodžio
Ir
lūpų besišypsančių,
Kad
patikėčiau apkerėta
Išaušusia
nauja diena,
Pasklidusiu
salsvu ievos kvapu
Pakrūmėse,
kieme
Ir
tarp dviejų kalnelių –
Dubury
akių.…
Laukiu,
nesulaukiu
Ir
pirma šaukiu:
Myliu!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą