Papasakok

Sūnus Pranas

Sūnų palaidūną nuo senovės

Grįžtantį tėvai sutinka,

Sodina vėl už stalo

Duonos, vyno taurę siūlo, –

Čia – mūsų žemės syvai,

Laimės trupiniai,

Ašaros ir laimė,

Kad sugrįžai…

Keičiasi laikai,

O žmonės – vis tie patys,

Gimstama mažais vaikais,

Lekia akis išplėtę,

Keliauja į kitus kraštus,

Kad save išbandytų,

Susitiktų su kitais draugais.

Duonos pluta sudžiūsta,

Užželia nearti laukai,

Tėvų troba sugriūva,

Nulūžta obelų

Neramstomi ūgliai…

Kur tu, sūnau, buvai

Ir ką tenai matei?