Stebuklas

Lig šiol dar mokslas

Atsakymo neranda,

Ar mes visatoje vieni,

Kaip žemė pasikeitė

Iki mūsų dienų,

Atgavo savo brandą

Po potvynių ir smūgių,

Iš aukštybių sukeltų...

Ir ligi šiol žmogus

Dar atsako neranda,

Kas yra dvasia,

Iš kur ji atsiranda

Tinkamu laiku,

Kas yra meilė,

Kada prasideda gyvybė,

Tarsi iš nieko,

Bet žymimos čia kartos,

Kuriai nereikia žymių,

Antspaudų ir nė pasų,

Todėl ir tikime dievybe,

Kad nusileidžia angelas,

Apgobia mus savo sparnu

Ir nuo pavojų saugo...

Stebuklas – aš ir tu.