Klaustukas

Prabėga metai,

Medis paūgėja,

Šakų laja platesnė,

Šaknys giliau

Įsiremia į smėlį,

O mes – tie patys,

Tarsi ką tik atsikėlėme...

Dar daugelis ir nesuprato,

Kas pakeitė gyvenimą,

Kai šakos lūžo

Ne vien tiktai nuo vėjo.

Audra praėjo,

Užmiršo net seni,

Kaip kūrėsi ant pamatų

Nauji namai,

Užkamšė sienas,

Kurios tiek metų

Vis žiojėjo...

O ką rytoj sakys jauniems,

Kad kurtų židinį,

Kurio neprižiūrėjo?