Sutupia
paukšteliai
Ant
eglės šakų
Prieš
šaltą naktį
Tik
todėl, kad mėnesiena,
Mato
juos apuokas
Ir
pakalbina...
Prie
šalčio pratę,
O
naktis žiemą – pati ilgiausia,
Sunku
išvargti šaltį,
Bet
dar sunkiau
Perprasti
juodą tamsą...
Sniegą
nupurto vėjas
Ir
lieka laisvos šakos,
O
tamsoje paklydęs
Krenta
paukštis.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą