Daug
paukščių būna
Be
jokių namų,
Šaka
butą atstoja,
O
smilgos sėkla –
Tikras
lobis...
Nors
turi sparnelius,
Išskristų
į šiltus kraštus,
Bet
pasilieka ištikimas žvirblis
Savo
šeimai,
Augins
pavasarį jie vaikelius
Šiaudinėje
pastogėje,
Įprastoje
vietoje – atšlaite.
Kai
šalta, susigūžia,
Atšyla
iki želmenų,
Suranda
grūdą pasislėpusį,
Apkaišo
būstą snapeliu
Ir
savo vaikams
Plunksnų
nepagaili...
Čiulba
pavasaris jau už langų,
Klausykis,
taip ramu, –
Žvirblis
atsibudęs čirškia.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą