Šventyklos

Nuo senų senovės

Meldėsi žmogus,

Giesmes giedojo...

Gal jis – lakštingala miškų,

Ne tik iš jos

Dainų išmokęs,

Bet ir suko lizdą ant šakos,

Kad vėjas vaikus suptų,

O iš akmens skaptavo

Šventyklas,

Šventino žoles,

Bet ir medžiojo...

Malda – tik sielai,

O duona – penui,

Kad giesmė nesibaigtų

Danguje ir ant dirvonų.