Mano
tėvai buvo kumečiai,
Naginėti
būrai Aukštaitijos,
Patys
sėjo, arė, siuvo,
Motina
velėjo savo drobes,
Gimdė
sūnus, dukteris,
Migdė
karklo lopšyje,
Perpintame
su liepų karna,
Gelsvos
spslvos...
Mano
tėviškės kalnelis –
Sidabrinė,
Kuris
šviečia saulei tekant
Ir
vėl nusileidžiant nuo kalvos.
Mano
žodis – tebėra sodrus,
Kaip
tėvas ir motina kalbėjo,
Nedaug
buvo ir mažybinių,
Tik
meiliai vadindavo vaikus.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą