Seniai
nedainavau,
Dabar
nė nebandau prabilti
Ir
senos dainos,
Lyg
nublukusios jau lūpos,
Kaip
žili plaukai,
Tegu
jauniems jau teka
Gaidų
upės,
Sraunia
srove teškena
Ateities
aidai...
Kai
dainavau pavasarį,
Kalėdoms
– „Leliumai,“
Balsas
kažkur nurūko,
Kaip
juodbėriai žirgai...
Seniai
jų nepagaunu,
O gal
nėra ūpo,
Nėra
skambučių kinkinei?
Laimutis Regelskis
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą