Kai
salėj ploja,
Artistas
lenkiasi
Ligi
pat žemės,
Nes
tik iš čia jis semiasi
Sau
meilę,
Pelnosi
ir pagarbą,
Prieš
jį net atsistoja...
Prieš
veidrodį gali
Vaidinti
ir herojų,
Atsidurti
valandėlei Rojuje,
Bet
būsi išmestas,
Jei
susigundysi ir obuoliu,
Kurio
nenusipelnęs,
O
atsikandęs gurksi
Nepajutęs
skonio...
Žilvitis
net ir žiemą,
Palikęs
be lapų,
Šakomis
lenkiasi
Ir
prie vandens,
Prie
tako.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą