Prašau
vis iš gyvenimo
Daug
daugiau,
Negu
jis duoda,
Gija
tokia mįslinga,
Bet
jai nepasiduodu,
Kylu
nuo žemės vieversiu,
Jo
niekas nepašauna,
O
nežymus taškelis virpa
Ir
vis gieda, gieda...
Įkvėpiau
tyro oro,
Pravėriau
plačiau akis,
Jaučiu
pavasarį
Prie
pat širdies,
Jis
plaka, mirga saulėje,
Tarsi
sparneliais vieversys.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą