Brėkštant

Skrajūnai mano paukščiai,

Sugrįžtantys pavasarėjant,

Dažnai pakeitę

Savo margas plunksnas,

Išmokę ir giesmių,

Pasaulio matę ir nusižiūrėję,

Bet liko akys,

Besiilginčios namų,

Atsiiriate ir prieš vėją.

Kalena čia genys

Senas pušis ir ąžuolų stuobrius,

Kankorėžius lukštena kėkštai,

Išgirdę jų balsus

Vėl uždainuosite sava kalba

Lietuvos miškuose

Ryto saulei brėkštant.