Koks
bebūtų skausmas,
Jis –
tik mano jausmas,
Niekam
neparduosi,
Niekas
nepakeis jo.
Neša
visi naštą
Pagal
savo svorį,
Kaip
likimas lemia,
Neklausia
ir norų.
Vienas
kenčia jaunas,
Kitas
ir senatvėje,
Tiktai
gaila vaiko,
Kuris
nuo gimimo
Visą
skausmą matė.
Nevirkdyk
šakelės
Baltojo
berželio,
Dar
sušalus žemė
Nebirs
ašarėlė.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą