Dvi Lietuvos

Viena tėvynė – mūsų žemė,

O yra ir dvi dar Lietuvos,

Kurios stiprybė – tai vienybė,

Kur nuskriaustų nėra...

Kiek prašo labdaros senoliai,

Primindami, kad ir jie yra,

Maitinami iš Maltos Ordino

Vis atnešta sriuba...

Pagerbkime visus,

Kurie neturi vėliavos,

Gyvena ir atokiame

Kaimo gale,

Pažiūri į pusnis

Pro savo langus,

O jie vis dirbo ir dėl Lietuvos...

Paguoskime ir vaikelius,

Kurie neturi mamos,

Jiems renka savanoriai labdarą,

Tarsi į vienišą lizdelį atneša

Nebereikalingą rūbą, apavą,

Jiems nusilenkime,

Pakelkim prie krūtinės ranką:

„Aš kaltas, triskart kaltas,“

Kad yra ir tokia Lietuva.