Mūsų moterys

Daug metų moters

Valdovės neturėjome,

Bet buvo patarlė,

Kad mūsų moterys 

Tinka prie svečio ir prie pečiaus,

Žmona ir motina drauge.

Jos birže paskui vyrą ėjo,

Nuaudė drobes ir juostas,

Dainavo ir ilgėjosi

Naujos dienos...

Oi, mūsų moterys – kūrėjos

Darbe ir giesmėje.