Nuosavas paveikslas

Palaižau pirštą ir piešiu

Vakarais ant lango

Nuosavą paveikslą,

Jau traukiasi šarma,

Nušilusios per dieną

Baltos tulpės, –

Padailinti nėra kada,

Nes žiūri senatis apvirtęs

Ir dyla pakraščiais

Nematoma migla...

Laižau ir varveklius,

Visai nešalta,

Kai lašas teka,

Lyg aušra,

Juose matau save,

Nes čia pat – vakaras,

O paveikslas nebaigtas

Kol kas.