Lipdo
vaikai žiemą senį,
Randa
nosį besmegeniui,
Bet
ji – morka ir raudona,
Kaip
nušalusio sėdom pono, –
Reikia
juoktis ir judėti,
O ne
rogėse sėdėti...
Sugalvojo
nulipdyti
Seniui
ir gražią bobytę,
Vainikėlį
jai uždėjo,
Kad
jauna, nesusižadėjusi,
Lūpas
raudonai padažė,
Iš
toli grožybės matosi.
Oi,
dabar sulauks piršlių
Ir iš
tolimų kraštų.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą