Kas
miršta – po žeme
Arba
pavirsta pelenais,
To
jau nebe prikelsi,
O kas
dar gyva – kalbą,
Savo
papročius,
Saugokime
tarsi brangakmenį...
Mylėkim
brolius, seseris
Ir
nepamirškime kaimyno,
Kuris
petys į petį
Gimtą
namą gynė.
Tėvams
– didžiausias atminimas,
Nes
tiktai jų dėka
Esi
pasauliui gimęs.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą