Ko
mes bijome
Po
šitiek metų,
Kad
negalime pakelti
Taurės
ir sakyti
Atsistojus
tosto
Už
tave, kurio nėra,
Kurie
krito neseniai
Nuo
serijos automato,
Juos
dar pusgyvius
Jau
užkasė duobėse,
Blaivininkai
buvę,
Likę
amžiais
Raudose...
Oi,
negerk, brangiausias broli
Ir
mieloji sese,
Tik
iš nevilties,
Kad
nekristų lašas
Ant
vaikų peties.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą