Kai
kyla paukštis,
Daro
lygų lanką,
Tarsi
vaivorykštė,
Į
debesėlį atgal slenka
Po
vasaros lietaus,
O
vyturėlis pilkas
Netgi
debesį aplenkia,
Kad
išsisuktų nuo žaibų...
Apjuosia
visą žemę
Pakilusi
vaivorykštė
Viršum
šilo žalio,
Parodo
ir be tyrimų,
Kokia
mūs žemė apvali,
Bet
vis dar sugalvojo
Pasidaryti
sau sparnus
Drąsus
Ikaras,
Kad
įsitikintų ir savo akimis,
Kad
saulė –
Jau
ne taip toli...
Pakilęs
paukštis neapanka,
Tiktai
nusvyla jo širdis.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą