Kai
seni pamatai sunyksta,
Subyra
plytos,
Gyvenime
ne vieną
Naują
namą surandi,
Gyvenimo
banga nuslūgsta
Ir
vėl iškelia,
Užauga
medžiai prie langų...
Kiti
čia medžiai
Ir
kiti kaimynai,
Sutikęs
sveikiniesi,
Tarsi
su savu,
Nes
visur – žmonės
Su
savais vardais,
Atrandi
ir giminių.
Atgyja
kas pavasarį žolė,
Gėlės
pražysta,
Su
jomis – prisiminimai artimųjų,
Kurie
jau niekada
Negrįš
į pirmus
Ir
net šiuos,
Antrus
namus.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą