skip to main |
skip to sidebar
Ta pati širdelė
Paslaptingas
miškas,
Jo
gilus alsavimas,
Kiekviena
šakelė
Dargi
daug pasako,
Bet
vis žmonės kerta
Ir
metus skaičiuoja
Iš
vidinių rievių,
Turbūt
neatspėja,
Kai
nulaužia vėjas...
Susukau
dūdelę
Iš
karklo šakelės
Taip,
kaip mokė tėvas,
Bet
graudi giesmelė,
Kai
viena širdelė,
O
tiek daug žodelių...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą