Paskutinė puokštė

Kai manęs nebebus,

Aš jus visus lankysiu:

Prie vieno žiedo - akys,

Širdis - prie kito,

Trečio svajonėse

Tiktai tave matysiu,

O visą puokštę

Rudenį suskinsiu...

Žiedai, žiedų žiedai -

Šalna greit padabins juos

Ir atsikėlus rytą

Tik spalvą prisiminsiu.

Gyvenimas – gėlė,

Kuri pražysta ir nuvysta...

Bet kam tada žiema,

Kai nieko nematysiu?