Lašai

Nė vienas lietaus lašas

Ašaros nevertas,

Nes ji sūri ,-

Kaip prakaitas,

Karšta karšta...

Kai perbraukia per veidą,

Lieka takas,

Kuriuo einu kas dieną

Ir kasmet.

Prie seno namo

Skambina vėjas lataką,

Juo teka dar vanduo,

Su juo ir aš...

Įsigeria į žemę

Mano kelias,

Kryželis čia.