Mano
kieme – balta balta,
Klausiu
žvirblių:
„
Ar ne šalta
Jums
tupėti ant šakos,
Lyg
pusnis,
Baltos
baltos’’…
„Vėjas
nepučia,
Mums
šilta,
Plunksnose
– pūkeliai šildo,
Jie –
tokie švelnūs
Balti
balti,
Kaip
trobelė pagiry’’...
Ne
juokais ir man parūpo,
Pasisiūdinau
iš pūko
Baltą
pagalvę, liemenę
Ir
atsiguliau po eglėmis…
Oi,
sustiro iškart kojos,
Tirta
pirštai pagalvojus,
Kad
papurtys šaką vėjas
Ir
pabirs net spiečius snaigių
Ant
galvos,
Kaip
ir ant eglės, –
Jos
ne tiktai –
Baltos
baltos,
Bet
visuomet būna šaltos…
Žvirbliai
juokiasi išvydę:
„Sena
teta pasiklydo,
Mes neturime pavydo, –
Mes neturime pavydo, –
Visada
šilčiau prie krosnies,
Mums
paskirta –
Nesiguosti’’.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą