Ilgieji šešėliai

Toli žaliuoja miškas,

Pušys, į dangų atsirėmusios,

Kalneliai apsėti

Ir naujas daigas kelia

Apsamanojusią velėną,

O iš po prispausto akmeniu

Išsirita grūdelis,

Saugosi šešėlio…

Jis – toks galingas šiandien,

Kada šalia pamato

Mmotiną ir tėvą,

Kurie parodys kelią

Į padangę mėlyną…

Šešėlis – visada šalia, –

Pakeli koją

Ir jis eina, bėga,

Lyg pas tave per miegą...

Atsisuki ir pamatai, –

Šešėlio ieškota ilgai,

O jis – visai šalia,

Neatskiriamoje sieloje.