Praregėjimai

Nelaimė neateina į namus

Lengvai, nepasibeldusi,

Tiktai per ašaras, kančias

Sužinome jos kainą.

Didžiausia netektis –

Mirties grimasos,

Iš nevilties sugniaužtas delnas,

Svajonių nutraukta styga,

Kai vaikai verkia…

Tada ir supranti,

Kad tu – ne vienas, –

Aplinkui – daugelis,

Prie kryžiaus klūpi,

Laukia laimės,

O pažadėta žemė,

Dangaus mėlynė – taip toli,

Kad lieka ir neišgirtos

Jiems skirtos maldos…

Kalbėdami maldas

Pažįstame save

Ir per Adventą, –

Sužinome šventųjų mirties

Kančią.