Už
lango – sniego kauburiai,
O ant
palangės vatos gumuliai,
Sausiukų
spindintys žiedai
Tulpių
rašte atrodė taip gražiai…
Dabar
žiūriu pro langą –
Žvirbliukai
baloje snapus panardo
Ir
tupia eglei ant šakos,
Nenoriai
klausosi,
Ką
varna jiems papasakos…
Niekas
nepameta nė kaulo,
Ant
šiltos sofos guli Margis,
Prie
krosnies guli katinai,
Bet
ir paukšteliams dar nėra blogai;
Tiek
visko pilna ant šakų:
Gudobelių
vaisių, obuolių,
O
kaulai veltui nesimėto,
To
šeimininkės klaust reikėtų.
Tokios
Kalėdos – pamečiui,
Gal
Arktis šyla ar blogiau?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą