Geroji prigimtis

Užtenka paukščiui

Išmoktos melodijos vienos,

Visą gyvenimą ją gieda,

Tėvai tą pačią sugiedojo,

Vaikai tą pačią dar giedos

Prikeldami miškus iš miego…

Čia paslėpta geroji prigimtis,

Į vieną būrį šaukiamas

Visuomet atsiliepia,

Čiulba, ulba, kliauga,

Kol užmiega...

Kas tėvų balsą atkartoja,

Skleidžia gėrį giminės,

Melodija tartum – iš nieko,

Bet vis klausausi,

Noriu likt prie jos

Ir savo giminę pašaukti.