Juokelių reportažas

Suaugę svarsto visada,

Ar bus gerai, ar apsimoka,

O vaikai, bėgdami per kiemą,

Pakalbina ir katę, –

Pilna visur juoko…

Šermukšnio kekės,

Nudažytos, kaip ugnis,

Juodai – vijoklio,

O pakerėtas dangumi

Ir jaunas, senas nusijuokia…

Dažnas kieme ir su spygliais, –

Neprisiliesk, įdursiu, –

Žada kadagiai,

Mėlynę primena jų uogos,

Skaudės nenaudėliui delnai,

Jei skins neatsiklausęs…

Ritasi dienos,

Kaip nuo obelų prinokę obuoliai,

Paspėk vyniotis:

Čia – dar maži vaikai,

O jau vaikaičiai byra,

Kaip žirniukai šiepiasi,

Ir pats juokiesi iš paskos, –

Būtų gūdu troboj

Be juoko.