Melas iš baimės

Dar nesame laisvi,

Jei vieni kitų bijome,

Nes karo dūmų debesy

Išbandymų tiek buvę.

Žvairai pažiūrime į savo kaimynus

Ar tolimojo užjūrio,

Pamėtome pėdas,

Kaip kiškiai po pakrūmes…

Meluojama ir per akis,

Nors melą nuodėme vadiname,

Metafora apkaišome žodžius,

Įrodinėdami aklai,

Kas ką tik buvę…

Per amžius buvo priežastis,

Kodėl melu vaduojamės,

Bijodami iš anksto pasekmės,

Toliau meluojame...

Oi, nesame laisvi ir savyje, –

Baimė išugdo už pečių akis

Ir dieną visko bijome,

Kai išsisklaidę dūmai;

Bijomės dar iki šios dienos

Ir ko nežinome.