Per
savo amžių pakeičiau
Gyvenimo
kryptį ne vieną,
Vaikystėje
norėjau būti
Garsi
muzikantė,
O
instrumentas būdavo
Karklo
dūdelė,
Jos
garso įvaldyti
Iki
šiol lūpos negali,
Kitokio
neturėjau…
Norėjau
piešti drobėje,
Kaip
tikri dailininkai,
Niekas
nesukalė molberto,
Tėtis
arė, kūlė –
Laiko
neturėjo,
Mamytės
staklės dūzgė,
Ten menas nugulė,
Lyg
iš po pirštų
Lino
spaliai nubyrėjo…
Norėjau
būti nuostabi siuvėja,
Mačiau
žiemą ant lango –
Raštų
raštai
Tulpėmis
blizgėjo,
Nespėjau
jų iškirpti,
Pasisiūdinti
suknelės,
Galbūt
tą meną
Tik
snieguolės gali…
Sujungiau
norus į gėlių puokštelę,
Muzika
– vėjo gūsis,
Atodūsis
širdelės,
Apsisiaučiau
dangaus mėlyne,
Poezijos
mene radau
Gerumo
žodį – lyriką.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą