Nuovargis

Daug sykių sau prasitariu:

„Nesukit man galvos’’

Ir vėl ranka numoju,

Gal dar ne laikas,

Patys atsitoks,

Kad mano kelias veda

Į pakalnę – ne į rojų…

Daug sykiu pasakau:

„ Kaip šiandien pavargau,

Bebėgdama, galvodama’’

Ir vėl skubu,

Kaip kitados,

Į kalną kopdama…

Niekur nekelčiau kojos iš namų,

O durys – atviros,

Kelelis viešas

Ir daugybę sykių mintas,

Vyturys čiulba virš galvos

Ir nuovargis sava ranka

Jau nuimtas.