2019 m. gruodžio 25 d., trečiadienis

Apsižvalgiau




Augi daug metų
Laikomas už rankos,
Kasdien žiūri į tėvų veidus,
Raukšlių ten nepamatai,
Drauge vis – pusę amžiaus
Ir nepajunti, kiek laiko
Taip pragyvenai…
Kaip ilgu tampa,
Kada pražyla smilkiniai,
Brauki per veidą, –
Medis, lyg jo randai,
Žievė vien pleišėjusi,
O po daugel metų, –
Nuvirtusių ar nukirstų, –
Kelmų kelmai…
Iš žemės vidurių – tiktai lava,
Rieduliai sustingę,
Atšalę akmenys,
Jų randai – laiko slėpiniai,
Manęs nebuvo,
Nebuvo tėvų rankų
Ir nežinai, ar gyvenai,
Kada jau akmeniu virtai…
Kas gyva, miršta,
O kaipgi kalba akmenys,
Žinai ir nežinai.





Komentarų nėra: