2019 m. gruodžio 2 d., pirmadienis

Istorija nesikartoja




Istorija nesikartoja,
Ji visada – šalia,
Esybė ir esmė
Per amžius buvę,
Kai vieni kitus vadavo ir tebevaduoja,
Net vaikas tą supranta
Vartydamas vadovėlius,
Niekas nesako,
Kad yra grobikas,
Sąžinės vertelga –
Nė už ką…
Į silpnesnius kraštus
Juk atneša kultūrą,
Per prievartą pakrikštija,
Parašo jiems maldas,
Kalaviju ir antspaudu
Rašte patvirtina,
Išdegina krūtinėje ir ženklą,
O niekas neprisiima
Vien sau kaltės, –
Buvo jie silpni, akli
Pilis ir senas kapines
Plynai nuverčia,
Kad nebeliktų nė žymės,
Nors buvo tik prieš šimtą metų,
Istorijos laike kitokius
Įvykius minės.
Istorija – tai tautų medžiai,
Dygę vieną kartą,
Iš vienos sėklos ar šakos,
Šaknis giliai įleidę,
Negali prisikelti daugel kartų,
Palieka išsiraizgiusi ir atmintis,
O kas laimėjo,
Ją kitaip rašys:
„Čia – mūsų,
O ne – jūsų ’’, –
Po mūšio pasakys.



Komentarų nėra: