Gyvenimo pilnatvė,
Kai aplink matau,
Kaip kyla žolė po žiemos,
Kai stiebiasi miškai
Ir čiulba paukštis ant šakos.
Kai vasara nudažo
Skrustus be dažų
Ir lūpos rausta nuo kaitros,
Pakvimpa grybais,
Pakelėse nugula smilgų kupstai
Ir šnara nendrės ežere,-
Ant jų šluotelių supasi
Linksmi, lengvais sparnais
Mažyčiai laumžirgiai,
Net nenujausdami šaltos žiemos...
Gyvenimo pilnatvė,
Kada jaučiu saulutės ranką
Ant kaktos.
O tu - praeivis,
Sutiktas ir palydėtas,
Mintyse - tik laikinai...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą