Dangus -
tiktai drąsiems,-
Jie -
sakalai prie debesų,
Pažvelgę
iš aukštai
Į savo
žemę
Ir skrenda
be sparnų -
Ne
paukščiai kilnūs,
Bet tenai
drauge gyvena.
Pirmieji
per Atlantą,
Pirmieji
ir pakėlę savo sparną.
Lakūnai,
skridę tokį ilgą kelią,
Nukrito
nelauktai
Ir niekas
neatsakė,
Kodėl
nepasiekė Tėvynės,
Tik po 80
metų
Jų
gimtinė gedi.
Dangus –
drąsiems,
Po vėliava
tėvelių.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą