Koks
vasaros ir žemės derinys,-
Saulutė
metų laiką atkartoja
Ir
juokiasi aukštybėse,
Net
debesys pamoja
Nuskrisdami
į tolį...
Ateik ir
nekviestas,
Pro durų
tarpą skrisk,
Nesibeldęs
aplankyk,-
Tokia
dabar naktis šviesi,
Nubrisime
per balkšvą vasarojų...
Oi,
rugiagėlė supasi -
Taip
mirga, mėlynuoja akys,
Nesupratau,
ar man,
Kad sėjau,
Ar vėjui
greitakojui
Už vasarą
dėkoja.
Ateik
drauge su vėju.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą