Tu ant
bangos
Kaip gulbė
pakelta,
Graži tu
ir balta,
Skaistus
ir tavo veidas,
O sieloje
- šviesa,-
Vaivorykštės
varsa
Į tavo
būstą nusileido.
Nebūna
žemėje,
Nebūna
niekada
Mano
trobelėje
Taip
lygiai balta,
Tik sienos
piešiamos
Vaivorykštės
spalva,
O žiemą
balta, šalta...
Kur ta
banga,
Kuri ir
iškelia,
Pasupusi
nuleidžia
Iš
molinės kregždės trobos
Į aslą
vien smėliu nubertą?
Aš vasarą
kukuoju gegute
Ir vis
tarp smilgų
Gegutės
ašara,
Siūbuoju
tarsi lelija,
O kartais
pasigirsta verksmas...
Pasupk
mane;
Vanduo –
tai apvali
Spalvota laimės pasaga,
Nes virš
galvos -
Jau
debesėlis baltas...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą