Draugų foto
Kada
žiūriu
Į kitų
kraštų žmones,
Klausausi
muzikos,
Žemė
atrodo nuostabi,-
Kaip ji
papuošti visus moka...
Dar
neregėti vėriniai,
Spalvų
gama kitokia,
Taip
ryškūs nėriniai -
Galvos
karūnos
Tarsi
plunksnos povo,
O
žingsniai palstiški,
Rankos lyg
spinduliai
Kiekvieno
širdį glosto.
Šiltieji
vandenynų sūkuriai
Gal juos
išmokė?
O mes tik
vasarą
Gėlių
kalbos pramokstame
Ir
nusileidžia saulė
Ten,
kažkur žemai,
Per žiemos
pusnis
Labai
labai ilgai
Dainuojame
ir šokame...
Dėkoju,
kad dabar ir šie kraštai
Priklauso
mano giminei
Ir aš
tapau kitokia.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą