Jurginai

Graži kiekviena vasaros diena,

Gėlių daug nužydėjo,

Net tavo akys

Sako vis dažniau:

Mylėjau, bet praėjo...

Dabar jurginai šviečia

Iš labai toli,

Karališkos lelijos,

Atsigręžiu į žiedą

Ir visada žinau,

Kas pasikeis per dieną...

Daug paslapčių žiedų rašte -

Tai žemės filosofija;

Skaitau, rašau ne apie vieną,

Žiūriu tau į akis,

Bet netikiu rudens šalna,

Nors bąla smilkiniai,

Po to – visa galva ...

Oi, lauksiu iš tavęs,

Kada pražys purienos.

Taip teka upeliu

Ir mūsų dienos.