Rankomis siūta

Valstybės vėliavą

Dažnai pakeičia,

Ji nusidėvi saulės kaitroje,

Nulyja lietūs,

Vėjas plaiksto

Ir išdžiovina tarsi veidą

Nuo retkarčiais ištryškusios,-

Lyg ašaros, tarsi rasos,

Nes ji pirkta...

O kaip gyvenimą pakeisi,

Jei jis užaugo vėtroje...

Ir vėliavą siuvai be priekaištų;

Jinai dabar atrodo

Skaisti saulė,

Jau nebe pakeičiama,

Ant mūsų miško beržo

Stipraus koto užrišta.

Ilgus metus vis kartų kartos

Į rankas perdavė,

Kad ji plazdėtų prie namų

Per šventes iškelta.

Siuvau ir pasiuvau

Su šilko siūlais

Raudoną, žalią ir geltoną

Savo vaivorykštę,

Tegu gyvens mano vaikai su ja.