Kai skamba
Šubertas,
Už lango
- saulė,
Nors
debesys nugulę
Žada
greitą lietų;
Dangus –
mūsų pastogė,
Kas savo
kambario neturi,
O
muzikantui tinka ir palėpė...
Iš čia
garsai
Kyla
aukščiau,
Kur mėnuo
naktį pasislėpęs,
Iš kur ir
byra
Rasos
spinduliai
Su muzika
į širdį,
Piano
atsiliepia...
Gyvenimas
prasideda
Ir
baigiasi aušra,
Vien
kudikystė – žemei,
O paskui
kelių keliai,
Kurie į
dangų kyla
Gyvais
prisiminimais
Ir
pradingsta...
Oi, tie
mūsų siekiai,
Jų nors
dalelė išsipildytų,
Pavirstų
žemė dangumi,
Kuriam
dėkojame už muziką,-
Kaip gaivų
lietų...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą