Vėlyvas
vakaras,
Net pietys
vėjas tyli,
Tik
šokinėja žuvys ežere,-
Jų
maistas – net ore:
Praskrenda
uodas, musė
Labai
žiopla...
Vanduo -
visų gimtinė,
Jie grįžta
į namus
Savo
gimtadienio atšvęsti,
Padėti
savo vaisių,
Kur ir
patys gimė,
O
tūkstančiai net nesulaukia
Savo
ateities...
Mes mylime
gyvenimą,
O kiek
vaikų kasmet,
Kurie
galėtų ir norėtų
Savo
gimtadienį drauge praleisti?
Kiek jų
pradingsta neužgimę,
Kitus
tėvai augina, myli...
Ar juos
įvertina vaikai
Per savo
vestuves?
O tuos
žodžius nutylime,-
Kaip žuvys
ežere...
Kuo
skiriamės ir mes?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą