Oninėms

Priskyniau puokštę,-

Per Onines jurginai žydi,-

Jais puošė skrybėles jauni,

Net ir seni,

Kada į rugių lauką ėjo

Dar su daina visi...

Dėkoju ir tėveliams,-

Ir jie – tik atminty,-

Kad skyrė vardą gražų,

Trumpiausią iš visų.

Surišau savo plaukus,-

Dabar prinokę ir balti,

Kaip į rugių pėdas,-

Ir ateities diena jau nebaisi;

Surinksiu grūdus,

Į dainą sudėsiu,

Kad Oninių diena būtų šviesi.