Mūsų
apylinkės
Legendomis
apvainikuotos,-
Kiekvienas
kalnas -
Milžinų
pilis,
O ant to
kalno
Dar viena
kalva,
Kur guli
juodbėrio
Ir
karžygio galva greta...
Dabar jau
krūmais,
Dilgėle
apžėlę,
Bet kiek
giliau -
Aštriosios
ieties smaigalys -
Tai
perverta širdis viena,
Prie jo
suklupusi motulė,
Jauna
seserėlė
Su ašara
karšta.
Apjuosia
kalną kaip kasa
Mažyčiai
upeliukai,-
Jie buvo
užtvara
Nuo priešų
kažkada,
Patvinę
saugojo vaikus,
Kad
nebyrėtų dar į juos
Našlaičių
ašara...
Mūsų
apylinkės -
Tai mūsų
protėvių dvasia.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą