Išėjusius
išlydi,
Nuveža,
pamiršta,
Niekas
negrįžta
Prie savo
stalų,
Aplink
apsėda giminės,
Savi, kol
jų varduose lieka
Iš
praeities kokia žymė...
Pakelės
beržas,
Klevas
arba liepa,
Kai kur
miške ir drebulė,
Kuri ir
skundžiasi
Palikusi
viena,-
Taip
sutrūnija net šerdis...
Kas dabar
gimsta,
Ilgiau
pasilieka -
Šlama
pušynai,
Kėkštas
gliaudo ir pasėja
Po visas
šalis
Po vieną
grūdą
Ir dygsta
amžina giesmė...
Iš miško
gilumos garsai atėję
Vis
džiugina ir primena:
Savo grūdą
pasėk.
Ar jau
pasėjai?
Atsiliepk.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą