Skiriu nuotakai kaimynei
Vestuvės
– vasaros branda,
Kai
laikas obuolį nuskinti,-
Tam
ir Adomas su Ieva
Norėjo
meilę amžiną pažinti.
Žalčio
akių žaibai
Juos
įkvėpė be baimės
GYVENIMĄ,
Pratęsti
ir auginti
Gražioje
šeimoje vaikus,
Pasauliui
gėrį skelbti.
Tada
ir nauji giminės,
Naujų
namų kvapai -
Rūtų
vainikas pakabintas,
Jau
užstalėje sėdasi svečiai,
Piršlių
kviesti, ir linksminasi...
Gražiausias
rankšluostis -
Tik
piršliui,
O
svočia verpia lino siūlą,
Kad
visą šių jaunųjų
Gyvenimą
sutvirtintų...
Ačiū
piršliams -
Vestuvės
linksmos,
Bet
ir labai rimtos.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą