Slidžiu taku

Gyvenimas – toks trumpas,

Kad nejunti, kada ir pasenai,

Gali juoktis iš seno,

Nes pats jau toks esi,

Nejučia tapai…

Gyvenimo verpetuose

Dažnai užsimiršai,

Kaip teka metai,

Vaikystės keleliu ėjai trumpai…

Jaunystei padėkojai,

Negrįžtamai nusisukai,

O primena tik šlapdriba po kojomis –

Slidu dabar labai…

Kada paslysta mažas,

Greitai atsistoja, –

Žemė arti visai,

Senatvėje vos atsistoji,

Taip skauda ranka arba koja –

Gal jau išsisukai…

Todėl taip atsargiai pėdas dėlioju,

Gyvenimo taku sugrįžti –

Niekas nebeleis.