Vėlyva sėja

Pasėjau rugį rudenį vėlyvą,

Kiekvieną arą žingsniais matavau,

Pasilenkiau, kai dygo,

Į akis žemei pažiūrėjau,

O pro pirštus pabiro smėlis,

Prašydamas įterpti grūdą,

Kur giliau…

Nupusto vėjas smėlį,

Išplauna liūtys dar jaunas šaknis,

O seną varpą rudenėlis

Paguldo į vagas,

Iš jų naujas daigelis neišlįs...

Oi, vagos kreivos rudeniop išėjo,

Prašyk neprašęs,

Dangus to nesupras, neišklausys.